KULTŪROS CENTRAS
Kultūros ir turizmo informacijos centro Agila Nidoje architektūrinio konkurso pasiūlymas
Architektai: Mantė Černiūtė-Amšiejienė ir Ramūnas Amšiejus
2012m
Kultūros ir turizmo informacijos centro Agila Nidoje architektūrinio konkurso pasiūlymas
Architektai: Mantė Černiūtė-Amšiejienė ir Ramūnas Amšiejus
2012m
Idėja:
Esamas pastatas yra šalia kultūros vertybės (17098 U-10 Nidos gyvenvietė) ribos. Jis yra „SENOJO“ (būdingo Nidai) ir „NAUJOJO“ (sovietiniais laikais suplanuoto) užstatymo riboje. Tai riba, kuri gali skirti, bet gali ir sujungti.
Tikslas- sukurti jungtį tarp „SENO“ ir „NAUJO“, suburiant miesto bendruomenę šioje erdvėje. Centrine- jungiančia- ašimi tampa naujai formuojama bendruomenės aikštė, kuri sujungia miestui svarbius pastatus ir sukuria jaukią vietą susirinkimams. Aikštės erdvę riboja esamas užstatymas, rekonstruotas „Agilos“ pastatas ir želdiniai.
Nidai būdingas žvejo sodybų tipo užstatymas. Toks morfotipas ar jo imitavimas neatitinka kultūros centro įvaizdžio, mastelio ir laikmečio. Todėl nepasirinktas tiesioginis žvejo sodybos imitavimo ar perfrazavimo būdas. Atkreiptas dėmesys į Nidos senosios miesto dalies užstatymo visumą. Pastebėta, kad vyrauja vieno aukšto pastatai, kurių šlaitinis stogas yra gan aukštas. Tokie pastati sukuria jaukią aplinką, žmogiškas jų mastelis yra priimtinas. Projektuojant naująjį „Agilos“ kultūros centrą pasitelkta ši masteliškumo išraiška.
Projektuojamo pastato architektūrinė kompozicija grindžiama vyraujančiu itin žemu vieno aukšto užstatymu su aukštais šlaitiniais stogais, tradicinėmis apdailos medžiagomis bei natūraliu koloritu.
Projektuojamas pastatas atsiveria į bendruomenės aikštę ir parką jaukiomis vieno aukšto patalpomis. Kavinės, informacijos centro ir parodų salių erdvės betarpiškai susilieja su aplinka. Multifunkcinei salei visavertiškai funkcionuoti reikalinga gan didelė erdvė ir aukštis. Todėl ši dalis, siekiant pastato vizualinio agresyvumo mažinimo, yra atitraukta nuo pagrindinių fasadų ir apžvalgos taškų.
Esamas pastatas yra šalia kultūros vertybės (17098 U-10 Nidos gyvenvietė) ribos. Jis yra „SENOJO“ (būdingo Nidai) ir „NAUJOJO“ (sovietiniais laikais suplanuoto) užstatymo riboje. Tai riba, kuri gali skirti, bet gali ir sujungti.
Tikslas- sukurti jungtį tarp „SENO“ ir „NAUJO“, suburiant miesto bendruomenę šioje erdvėje. Centrine- jungiančia- ašimi tampa naujai formuojama bendruomenės aikštė, kuri sujungia miestui svarbius pastatus ir sukuria jaukią vietą susirinkimams. Aikštės erdvę riboja esamas užstatymas, rekonstruotas „Agilos“ pastatas ir želdiniai.
Nidai būdingas žvejo sodybų tipo užstatymas. Toks morfotipas ar jo imitavimas neatitinka kultūros centro įvaizdžio, mastelio ir laikmečio. Todėl nepasirinktas tiesioginis žvejo sodybos imitavimo ar perfrazavimo būdas. Atkreiptas dėmesys į Nidos senosios miesto dalies užstatymo visumą. Pastebėta, kad vyrauja vieno aukšto pastatai, kurių šlaitinis stogas yra gan aukštas. Tokie pastati sukuria jaukią aplinką, žmogiškas jų mastelis yra priimtinas. Projektuojant naująjį „Agilos“ kultūros centrą pasitelkta ši masteliškumo išraiška.
Projektuojamo pastato architektūrinė kompozicija grindžiama vyraujančiu itin žemu vieno aukšto užstatymu su aukštais šlaitiniais stogais, tradicinėmis apdailos medžiagomis bei natūraliu koloritu.
Projektuojamas pastatas atsiveria į bendruomenės aikštę ir parką jaukiomis vieno aukšto patalpomis. Kavinės, informacijos centro ir parodų salių erdvės betarpiškai susilieja su aplinka. Multifunkcinei salei visavertiškai funkcionuoti reikalinga gan didelė erdvė ir aukštis. Todėl ši dalis, siekiant pastato vizualinio agresyvumo mažinimo, yra atitraukta nuo pagrindinių fasadų ir apžvalgos taškų.